vis

2 vìs prt. KI56; L, Ser 1. žymint veiksmo tąsą: Da vìs graužia akis, da vìs nepereina Ker. Naktis i vìs do veža šieną Dglš. Da vis negiesta tie gaidžiai, vis dar negiesta Vkš. Aš jau skubu eiti, o ans muni vis da šnekina Všv. Kadai sniegą nušildė, o vis dar šalta Ktk. Ano pirmoji duktė jau mirusi, o ans da vis gyvena Vvr. Oi negaliu, buč numirus, – ir vìs gyvenu Žl. Da vìs rinkos anas mergõs Dglš. Da vis čia mėtės kaži kur vienos naginės Mšk. Arklys jau seniai pakinkytas, o tas dvakas vis da botago ieško Brž. Jau devintą dešimtį baigiu, i da vis gyvenu Kvr. Laukė laukė, o tėvas vis negrįžta KlK20,14(Bs). Plonienė dar vis dedasi negirdinti I.Simon. O kad vis nesusitariam: vieni nori, kiti ne A.Vien. Bet pirm kol pakajus pastojęs, karas eit vis savo keliu Kel1856,36. 2. Q285 su aukštesniojo laipsnio būdvardžiais ir prieveiksmiais žymint ypatybės stiprėjimą: Jie (vilkai) vis daugiaus išsižioję jau ir jaučių šešergių parplėšt nesibijo K.Donel. Mikė vis garsiau verkia P.Cvir. Vidurnaktį pasigirdo trenksmas ir bildesys, iš pradžių menkas, o toliau vis didesnis J.Balč. O žiburys ne tik negeso, bet vis labiau žibėjo, aukso raidės vis labiau blizgėjo J.Bil. Ir vėjas stūgavo, darydamasis vis stipresnis ir šaltesnis rš. Karalaitis norėjo pagaut antelę, ta vis gilyn LTR(Klt). Juk žinai, kaip vis daugiaus nor moterų būdas K.Donel. Tėtis darosi vis mažiau kalbus A.Vencl. O šešėliai vis ilgyn kasdien išsitiesia K.Donel. 3. pabrėžiant, išskiriant žodį sakinyje: Šešiolika tonų ant mėnasio reikia mėsos Linagradan pristatyt, tai vìs iš Lietuvos veža Rk. Sako, ben penkias tas greitąsias sustabdžiau, vis ne tos Trk. Daugiau čia apsukui vis miškai i miškai [buvo] Mšk. Kiek dabar Rokišky namų senų, tai vìs grapo pristatyta PnmR. O dabar kas yr iš Tilžės – vis vieni gruvėsiai Pgg. Gražu, smagu – ant kiekvieno kampelio vis kita gėlė Jrb. Sausos duonos nevalgis, vis su ašarom Ktk. Ir rugelius pjovėm pjautuvu, ir miežius, ir avižas – vis rankomi Lzd. Polkas liūb zgrebniai šoksma, vis tus senovės tokius šokius Lk. Ir vìs moterys mirė Grš. Kiek čia yr triobų, tai vìs žydų gyventa Skp. Voversiai tai vis pavasarį naidaugiausia gieda Pb. Sapnavau, kad obelė žydi vis baltai, o kita raudonai LzŽ. Kur jūs lekiojat – kada ateini, tada vìs nerandi Slk. Vis išeję senos, nėr prieg kam gyvent Pls. A tu jam sakai, a nesakai, vìs tep pat Švnč. Mažesniuos [kukuliuose] mėsa vis to pati, ė bulbų mažiau Plš. Pas mus kožnas kaimas vis kitap šneka Mrc. Vìs par šnapšelį [visos nelaimės]: gėrė, vajevojės, mušos, karstės Yl. Kraitis visas, abrūsai, rankovės, marškos – vis iš linų Plvn. Ar daug kitos audė? Vis aš! Šts. Par miegužį kalbėjai vis meiliuosius žodelius JV821. Tavo marškiniai vis pakuliniai, o mano jauno ploni drobiniai LTR(Šn). Kur tik statau pėdelę, vis ašarų kloneliai LTR(Kur). Kas dienelė – vis sveteliai, kas naktelė – vis piršleliai LTR(Brt). Anytos lauku važiavom, anytelės laukeliu, šalims jojo vis dievereliai martelę virkdydami StnD20. Krinta rasa nuo visų medžių – vis ant mano žirgelio LTR(Žž). O tai tiesa, močiutė, tai vis tiesos žodužiai JD970. Vis geriam, vis geriam, vis yra, vis žiūrim, vis žiūrim, vis pilna JV213. Ką tas vertelga sako, vis meluoja J.Balč. O ugnelė vis trata, vis traška, pliaukši A.Vien. Kėkštai, šarkos ir kitos [paukštės] vis saviškai gieda A.Baran. Kur tik uostai, vis miela: giria nosį trina A.Baran. Ką tu padarysi, vis man bus gerai J.Balč. ^ Kas adyna vis navyna Tr. Vis tas pats, a dranka, a jovalas NmŽ. Ar tu giedok, ar tu raudok, vis tas pats Kp. Kur mūso nėr, ten veršiai midų gera, o kur mes esam – vis putrelę Pj. Ar prausk, ar neprausk varną – vis juoda PPr165. A burna, a rūra – vis ta pati skūra Lk. A kairė, a dešina – vis gerai LMD(S.Dauk). Ma[n] vis tas pats. – Vištos pats – tai gaidys (pašiepiamas atsakymas „vis tas pats“) Snt. Vis keliai keliai, o tik du galai (siūlas) JT244. Vienas laukia dienos, kitas laukia nakties, o trečias sako: man vis tas pat (lova, durys, langas) Pn. 4. vis dėlto, šiaip ar taip; vis tiek: Tai vìs kai kokį [žmogų] keliu einantį rasta Skp. Eidavai eidavai, būdavai par naktis su tuo kūlimu, ale vìs nebereikė rankom Mšk. Kokia ana (marti) buvo, tokia, ale vìs sava Slk. Pardien vìs nelis, – ne ruduo Žl. Siuvėja nugi jau vìs nebe su lopeta, su adata (lengvesnis darbas) Pnd. Būtų vyras namie, vìs būt lengviau Aps. Tai vìs, būdavo, tinka ir atsigert Krs. Tegu nekokia kumelščina, vìs nusivelka Mžš. Blogai, gerai, – vìs mažu nenumirsim Klvr. An devynių vìs pareis Kv. Kad i gauruotas, vis širdį tura Rsn. Vietos mažai, bet vìs išsitenkam, bene raguoti Snt. Kai viena [karvė], tai vìs jau prasiraišiosma Kp. Šeimyna didelė, ka būrė[je] šeimynos, vis linksmiau Als. Kitur tai vìs kitur, kaip sugautas žmogus Kp. Vìs smagiau su svetima, kai su saviške [žmona] Erž. Pririšau [pomidorus], vìs vėjas ne teip supurtins Žl. Jei moma dar bus gyva, vis būsim pavalgę DrskŽ. Pasiėmiau paskui jau vaiką pas save i ma[n] b[uv]o vìs smagiau su vaiku dvieja Vlkv. Mūs nebus, vìs tep bus, žmogus neskeičia Drsk. Sviesto parduosias, vis rublis Pvn. Kopūstų kad yr, druskos, vìs ne badas Šv. Nu, vìs eina gyvenimas blogyn, ne geryn Rk. Vìs geresnių malkų geresni ir pelenai [šarmui] Alz. Ka tik nemušas [girtas], nevaidijas, vìs geriau, užmiegta, pramiegta, i gerai Vdk. Iš tos bėdos vis kaip nors išsikilposiu Tr. Kaipgi nueisi dykas [į balių], vìs reikia ką nunešt Mžš. Kad ir nusiprausiu, vis tokia nebūsiu, kai aš buvau pas motulę – perlų vainikėlis LTR. Pirksi nepirksi, vis pasilygti galima LzP. Taisykis nesitaisęs, be vakaro vis neišvažiuosi J.Jabl. Ar taigi žmogus turėtų gailystą už griekus ne pačią gerąją, ar ir pačią gerąją, vìs jam reikia spaviedotis A.Baran. Jis už tave vis bus ben kiek geresnis K.Būg. ^ Dėl vienos kregždės vis bus pavasaris LMD (Graž). Katrą pirštą intsipjausi, vis sopės JT370. Šykštų skūpą vìs išprašysi, o negalinčiam nieko nepadarysi Adm. Blogiau smerties vis nebus Trgn. Kad ir musė – vis mėsa PPr364. Nors girnas dieną naktį mokysi plaukt – vìs kap skendo, tep skęs Dkš. Lopas ant lopo, o vis lygu (kopūsto galva) LMD. Duria, sopa, o vis nori (agrastas) JT109. 5. užvis, daugiau: Ištautėjęs yr vìs bjauresnis Rg. Jei savo turi, vis geriau prš. Močiut, palaimink ją! Ji bus vis tikima (ištikimiausia) Vd.

◊ vis lyg daug K.Būg, P.Skar vis tiek.

vìs lýgu Pls vis tiek: Vis lýgu laukinės žąsys lengvesnės LKT226(Plm).

vìs tà vienà algà Grž vis tiek.

×vìs víenas miẽras vis tiek: O man vis viens miers, kad tikt mėsos prisivalgau K.Donel.